Diskusijos

VGC Lithuania :: Diskusijos :: Kita technika :: Užsienio konstrukcijos
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
MU-13d "KEVA"
Eiti į puslapį       >>  
Moderatoriai: Nerijus Korbutas, Arius, bence, Flyer, Kiras, simakas
Autorius Pranešimas
bence
Št Sau 14 2012, 10:49
VGC Lietuvoje įkūrėjas

Užsiregistravęs dalyvis #4
Prisijungta: Pr Vas 11 2008, 09:16
Vieta: Kaunas
Pranešimų: 1346
Apie si sklandytuva snekejom ivairiose temose po truputi, o savo pazada parasyti apie jo istorija irgi pamenu...
Panasu, kad Danu VGC entuziastai greiciau ji vel pakels i ora ne as prisesiu prie sios istorijos...
Taigi, siandien Niels Ebbe Gjorup atsiunte keleta nuotraukeliu.Kevos restauracija nestovi vietoj!
Nezinantiems primenu, kad tai vienintelis islikes tarpukario Lietuvos aeroklubo skraidantis aparatas!
kitas nuotraukas galite apziureti musu galerijoj https://picasaweb.google.com/102151357458897734195/Mu13dLYKEVA#



Į viršų
Kiras
Sk Sau 15 2012, 07:42
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #38
Prisijungta: Kt Bal 10 2008, 02:27
Pranešimų: 575
Gražu!
Į viršų
bence
Tr Vas 01 2012, 06:17
VGC Lietuvoje įkūrėjas

Užsiregistravęs dalyvis #4
Prisijungta: Pr Vas 11 2008, 09:16
Vieta: Kaunas
Pranešimų: 1346
Danijos vgc entuziastu puslapyje rasit daugiau graziu restauracijos foto (veikia tik Danu kalba)
http://www.dask-vgc.dk/vaerksted3.html


Į viršų
bence
Št Bir 29 2013, 04:45
VGC Lietuvoje įkūrėjas

Užsiregistravęs dalyvis #4
Prisijungta: Pr Vas 11 2008, 09:16
Vieta: Kaunas
Pranešimų: 1346
Taigi, artejant Kevos gimtadieniui,pildau savo sena pazada!O danu puslapyje atradau, kad jau ir sparnai dazomi!

Daug metų ‘KEVA‘‘ buvo pamiršta. Galbūt dėl to, kad labai trumpai skraidė Lietuvos padangėje, vėliau buvome po ''geležine uždanga'', kas labai trukdė tokiems tyrinėjimams. O šiandien, tiesiog jau nebėra kam ilgėtis šio sklandytuvo... Dar kartą džiaugiuosi, kad yra tokia bendruomenė kaip Tarptautinis senovinių ir klasikinių sklandytuvų klubas (VGC) , kurio entuziastai nuveikia nepaprastus darbus! Taigi, su vienu iš tokių žmonių, Danų VGC klubo prezidentu Niels Ebbe Gjoerup, priešakyje, po kruopelytę pavyko sudėlioti šiokią tokią istoriją. Net neabejoju, kad šiame informacijos amžiuje išlys į dienos šviesą dar daugiau faktų, bet kad nepasimestų ir tai ką jau žinom, pasidalinsim jais šiame straipsnyje.
Pats ankstyviausias įrašas kokį pavyko rasti tai – 1939 m. liepos 1 diena. Ir ši data laikoma ‘‘Kevos‘‘ gimtadieniu! Įrašai skelbia, kad Schwarzwald Flugzeugbau, Donauschingen gamykloje sklandytuvas baigtas kaip ‘‘Rohbau‘‘ t.y. tik ‘‘griaučiai‘‘ – be uždengimo drobe. O jau Liepos 14 dieną sklandytuvas aptrauktas ir nudažytas standartine tiems laikams spalva RLM 05 Elfenbein. Liepos 15 dieną sklandytuvo formuliare įrašomas pavadinimas ir modelis: Akaflieg Munchen Mu-13 D-2 ir suteikiamas serijos Nr. 108. Taip pat orlaivio dokumentuose pažymima, kad sklandytuvas eksportuojamas į Lietuvą. Šioje vietoje danų atrasta vokiška istorija nutrūksta...
Tikslios datos nėra, bet žinoma, kad KEVA į Lietuvą atkeliavo rugpjūčio pradžioje, prieš pat Baltijos šalių orinio sporto varžybas. Jis, kaip ir 1940 m. gautas dvivietis „Gövier“, buvo vokiečių kompensacija už užgrobtą Nidos sklandymo mokyklos turtą (angarus, bendrabutį, keletą sklandytuvų).
Tuo metu, neskaitant Minimoa (Biržiečio), KEVA buvo laikoma moderniausiu sklandytuvu Lietuvoje, todėl buvo nuspręsta, kad rugpjučio 14-19 dienomis Alfredas Gysas su juo dalyvaus Baltijos šalių varžybose. Juolab, kad kaimyninės šalys Latviai ir Estai taip pat jau turėjo naujausios konstrukcijos vokiškus sklandytuvus. Nors A.Gysas atliko tik keletą skriejimų susipažinimui su sklandytuvu, tačiau varžybose pasirodė puikiai. Varžybose buvo rungiamasi skrendant į tolį, siekiant pakilti kuo aukščiau ir išsilaikyti kuo ilgiau ore. Pirmoje rungtyje A.Gysas nuskrido 169km ir užėmė antrą vietą. Sekančioje - vėlgi liko antras, pasiekęs 1750m. Ir trečioje – išviso išsilaikęs ore 5 val. 49 min. – rungtį laimėjo. Susumavus bendrus rezultatus Lietuva tapo nugalėtoja. Antra vieta atiteko Estijai ir trečia Latvijai (Suomija savo sklandytojų neatsiuntė).
Vėliau sklandytuvas buvo naudojamas pilotams treniruotis skriejimui termikuose, to meto spaudoje užsimenama apie vieną kitą Kevos skridimą. Vienas iš įsimintinų įvykių: 1940 Balandžio 21 diena - sklandytuvas buvo apverstas vėjo ir aplaužytas. O per pusantro mėnesio laikotarpį vėl atrestauruotas. Beveik lygiai po metų kai išriedėjo pro gamyklos vartus, Keva patraukė, tikėtina, į paskutinį maršrutą Lietuvoje. 1940 liepos 13 daugeliui Lietuvos aeroklubo sklandytuvų šis maršrutas buvo apskritai paskutinis. Lietuvą okupavę sovietai visą aeroklubo turtą nuskraidino į Aukštagirio sklandymo mokyklą. Ten pat atsidurė ir mūsų Keva. Ar buvo skraidoma su Keva iki vokiečių okupacijos yra klausimas, kuriam kol kas atsakymo nėra. Galima tik pasamprotauti: daugelyje prisiminimų teisinamasi, kad mokyklos aerodromas buvo per mažas rimtesniems skridimams, bet yra žinoma, kad ten sugebėjo nutūpti ir nemaži lėktuvai, buvo bandomas Karvelio Bk-2 ir dar daug kitų pvz.
A.Balsio atsiminimuose sakoma, kad 1940 rudenį ten jau šeimininkavo komjaunuoliai… Vargu ar iš jų buvo tiek patyrusių sklandytojų galinčių valdyti aukštos klasės sklandytuvus kaip Mu-13d ar Minimoa… Greičiausiai sklandytuvai buvo ‘’padabinti’’ raudonom žvaigždėm tik kelioms propogandinėms nuotraukoms padaryti…
S.Čekanauskas prisimena, kad 1941 birželio pabaigoje rusai apleido mokyklą ir neužilgo pasirodė vokiečiai. Aukštagiryje, sumontavus kai kuriuos sklandytuvus, vokiečiai savo pilotų apmokinimui buvo atidarę sklandymo mokyklą, tačiau sklandė joje tik porą savaičių, nes dalinys buvo išsiųstas kitur. Vėliau, atvykus kitam daliniui, iš Aukštagirio vokiečiai buvusius LAK lėktuvus pervežė į Parubanės aerodromą, tame tarpe ir vokiškos konstrukcijos sklandytuvus, išskyrus Grunau Baby LY-Šarka ir Minimoa LY-Biržietis, kurie buvo gaminti lietuvių ir matyt neatitiko ‘‘vokiškų standartų‘‘.
Nežinia kiek laiko Keva praleido Parubanės aerodrome, bet jau 1942 m. balandžio 16 dieną, Hamburge, mūsų Mu-13d gauna nauja tinkamumo skraidyti pažymėjimą (Zulassungschein). Sklandytuvo dokumentuose įrašyta: ‘‘Russisches Beuteflugzeug‘‘ (užgrobtas rusų lėktuvas-trofėjus). O taip pat įrašomas naujas registracijos numeris WL-XI-217. Tai buvo tipinė karinė sklandytuvų registracija naudota 1939-1943 metais. Taigi, 1942 m. balandžio 25 dieną naujai atgimusi Keva atlieka pirmą savo startą po remonto. Skrydis buvo atliktas Fassberg aerodrome. Vėliau, čia (Wehrmacht Luft, Luftgaukommando 11 = Hannover), buvo atlikti 193 startai, kurių bendra trukmė 76 valandos.
1942m rugpjučio 26 dieną sklandytuvas pervežtas į Lübeck-Blankensee aerodromą, kuriame atlikta 100 skridimų. 1942 rugsėjo 5 dieną sklandytuvas patiria avariją, kurios metu sulaužomas sparnas. Po remonto 1943 birželio 2 dieną vokiečiai KEVA išveža į Daniją, Vaerlöse miestelį (netoli Kopenhagos), ir palieka skraidyti čia esantiems kariams (Segelflug-Ausbildungsgruppe). Pagal naują orlaivių žymejimo sistemą, KEVA gauna naują registracijos numerį: LF+VK. 1943 m. birželio 3 dieną Vaerlose aerodrome KEVA pirmą kartą pakyla į Danijos padangę. Po metų 1944 m. birželio 3 dieną sklandytuvas pervežamas į Lundtofte aerodromą, kur eksplotuojamas Danijos NSFK grupės (nacionalsocialistų skraidymo grupė). Neaišku ar buvo sažiningai pildomas borto žurnalas, bet šiame aerodrome užfiksuoti tik 6 skridimai. Paskutinis jų – 1944 rugsėjo 28 dieną. Ir čia galima padėti tašką KEVOS kaip Luftwaffės karinio sklandytuvo karjeroje...
Iškart po 1945 gegužės 4 dienos sajungininkai pradėjo vykdyt ‘‘ Morgenthau’’ planą, t.y. naikinti visą vokiečių paliktą karinę techniką. Ne išimtis buvo ir sklandytuvai, kurie turėjo karišką Luftwaffės ženklinimą. 1945 m. gegužės 8 dieną Britų kariuomenė Danijoje rado ir išsivežė, arba sunaikino kaip karo grobį 75 vokiečių paliktus sklandytuvus (tame tarpe ir buvusius Danijos). Iš jų ir du Mu-13d tipo sklandytuvus... Laimei, nei vienas iš jų nebuvo KEVA! Šį sklandytuvą bei dar vieną Kranich II, aktyvesni Danų sklandytojai, dar esant vokiečiams, buvo nužiurėję ir paslėpę nuo piktų akių (paskutinėmis karo dienomis maistas vokiečių kariams buvo vertingesnis nei sklandytuvas...)! Deja, žmonės slėpę Kranish, prasitarė ir jis buvo konfiskuotas kaip ir kiti orlaiviai... Tuo tarpu žmonės, kurie žinojo Kevos buvimo vietą – tylėjo, kas nulėmė tolimesnę šio legendinio sklandytuvo istoriją!
Karui pasibaigus, privatus asmuo Danijos sklandymo sąjungai pasiūlė įsigyti KEVA. Nors juridiškai orlaivis priklausė Danijos valstybei (kaip ir viskas kas buvo palikta vokiečių kariuomenės), bet Finansų ministerijai leidus, 1947 m. pavasarį, po sklandytuvų meistro Bent Halling (A/S Dansk Aero) inspektavimo (nes siūloma suma tiems laikams buvo gan didelė), už 2500 kronų sandėris buvo patvirtintas. Tais pačiais metais sklandytuvas kapitališkai remontuojamas: keičiama drobė, dažomas. Nulupus posūkio vairo drobę, po senais dažais buvo aptikta penkiakampė žvaigždė, Danų istorikams šis atradimas užminė mįslę ilgam... Nemažai darbo buvo ir prie sparnų remonto. Amžininkai prisimena, kaip vokiečių pilotams darant kilpas sparnų galai nepaprastai daug išsiriesdavo į viršų. Galima spėlioti, kad vokiečių remontas atliktas 1943 m. nebuvo labai kokybiškas, galbūt ir eksplotacijos sąlygos nebuvo pačios palankiausios...
Po B. Halling remonto, 1947 m. rugpjūčio 8 dieną sklandytuvas gauna naują registraciją OY-MUX. Prasideda, jau kelintą kartą atgimusios, Kevos skrydžiai. Net ir po karo MU-13d buvo laikomas aukštos klasės sklandytuvu. Dar tais pačiais metais pilotas Harald Wermuth Jensen nuskrido 104 km maršrutą iš Vandel į Esbjerg ir atgal, pasiekdamas naują Danijos rekordą! Dar vienas atviro nuotolio rekordas buvo pasiektas 1953 rugpjūčio 17 dieną, kurį per 6 val. pasiekė Aage Dyhr Thomsen, nuskrisdamas 332 km ir nusileisdamas Sandhammaren, Švedijoje!
Turbūt pirmą kartą po karo Keva aplanko Vokietiją: 1959 m. balandžio 20 dieną Svend Michaelsen pakilo iš Herning ir nusileido už 313 km Nenndorf miestelyje (pietinė Hamburgo pusė, Vokietija). Tai ne vienintelis S. Michaelsen tolimas skrydis su Mu-13d, dar anksčiau jis tuo pačiu maršrutu skridamas įveikė 245 km bandydamas pasiekt rekordą. Taipogi, 1953 m., 1957 m., 1961 m. (o galbūt ir daugiau?) OY-MUX dalyvavo Danijos sklandymo čempionatuose. Keva netgi buvo įrašyta į sklandytuvų sąrašą 1958 m. pasaulio sklandymo čempionate Lenkijoje, tačiau pilotas Aage Dyhr Thomsen visgi pasirinko tuo metu modernesnę lenkišką ‘’Jaskulka’’ .
Nuo 1966 m. sausio 6 dienos mūsiškė Keva gavo naują vardą: Signe’s MUX. Šio sklandytuvo savininke tapo ponia Signe Skafte Møller ir rūpinuosi juo iki pat savo mirties 1976 liepos 6. Per savo 57 gyvenimo metus ponia Signe taip niekada ir neištekėjo, todėl daug kas juokavo, kad OY-MUX tapo jos vienintele gyvenimo meile nuo pat pirmo skrydžio, kurį ji atliko 1948 birželio 8 dieną. Paskutinį skrydį trukusį dvi valandas, šiuo sklandytuvu ji atliko 1972 m. spalio 21 dieną. Signe buvo pirmoji VGC narė iš Danijos ir 1975 m. dalyvavo VGC saskrydyje Keiheuvel mieste, Belgijoje.
Po Signe mirties, 1978 m. iš jos giminaičių sklandytuvą nupirko Erik Holten, susiedamas jį su Danijos sklandymo asociacija: 41 Danijos sklandymo klubas paaukojo po 100 Danijos kronų, kad orlaivis būtų išsaugotas. Su šiuo sklandytuvu daugiau niekas neskraidė ir tinkamumo skraidyti pažymėjimas nebebuvo pratęsinėjamas. Kurį laiką Keva prastovėjo Arnborg sklandymo centre. Vėliau buvo laikoma gan prastomis sąlygomis, drėgmėje. 1980 m. Danijos orlaivių registre OY-MUX registracija sustabdoma. Keva buvo jau beveik pakeliui į Danijos Aviacijos Muziejų, bet buvo priimtas sprendimas, kad toliau sklandytuvu gali ir nori rūpintis Svaeveflyvehistorisk klubas (istorinių sklandytuvų klubas), ir todėl 1988 m. jam oficialiai buvo padovanotas. Restauraciją pradėjo Silkeborg grupės nariai 1991m. Prie orlaivio prikėlimo naujam gyvenimui darbuojasi Jörgen Jörgensen, Henning Sørensen, Jørn Peter Toft Jensen, Knud Harbo, Vagn Toft, Carsten Thomasen, Ove Hillersborg ir Knud Møller. Originalių brėžinių komplektą parūpino Heinz Bauer.
Sprendžiant iš paskutinių nuotraukų VGC News žurnale, šių metų gale, arba sekančiais 2014 m. Danijoje 42-o tarptautinio sąskrydžio metu, turėtume pamatyti KEVA vėl skrendančią! Tai vienintelis išlikęs tarpukario Lietuvos aeroklubo orlaivis!
Benvenutas Ivanauskas






[ Redaguota Pn Rgp 16 2013, 12:32 ]
Į viršų
bence
Št Bir 29 2013, 04:49
VGC Lietuvoje įkūrėjas

Užsiregistravęs dalyvis #4
Prisijungta: Pr Vas 11 2008, 09:16
Vieta: Kaunas
Pranešimų: 1346
Didelis aciu Linai uz lietuviska raidyna!
Į viršų
Flyer
Št Bir 29 2013, 05:50
flyer

Užsiregistravęs dalyvis #6
Prisijungta: Sk Vas 17 2008, 07:07
Pranešimų: 375
Intirguojantis ir įdomus straipsnis! Gal būt verta publikuoti aviacijos pasaulyje?

Džiugu kad bent kažkas išliko iš tarpukario.
Į viršų
bence
Sk Bir 30 2013, 05:02
VGC Lietuvoje įkūrėjas

Užsiregistravęs dalyvis #4
Prisijungta: Pr Vas 11 2008, 09:16
Vieta: Kaunas
Pranešimų: 1346
Keletas sio sklandytuvo iliustraciju su skirtingais registracijos zenklais:
LY-KEVA
WL-XI-217
OY-MUX
ir brezinukas is Martin Simons knygos ''Sailplanes''







Į viršų
bence
Sk Bir 30 2013, 05:05
VGC Lietuvoje įkūrėjas

Užsiregistravęs dalyvis #4
Prisijungta: Pr Vas 11 2008, 09:16
Vieta: Kaunas
Pranešimų: 1346
Nesu kompiuterinio paisymo specialistas, bet labai knietejo pabandyt...

Į viršų
Renatas
Pr Lie 01 2013, 12:45
Užsiregistravęs dalyvis #24
Prisijungta: An Kov 11 2008, 10:37
Pranešimų: 751
Labai įdomi istorija. "Aviacijos pasaulyje" apie KEVĄ vertėtų parašyti, jei ne dabar, tei bent jau kitąmet, kai jis vėl pakils į dangų.
Į viršų
Antanas
An Lie 09 2013, 02:02
Užsiregistravęs dalyvis #169
Prisijungta: An Rgp 31 2010, 11:24
Pranešimų: 16
Tikrai fantastišas - neitikėtinas sklandytuvo likimas, kursa dar vis tesiasi.... Mums , lietuvimas, lyg prisikėlimas iš praeities.
Į viršų
Eiti į puslapį       >>   

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System