VGC Lithuania

Lietuvos aeroklubo ir aviacijos sporto Lietuvoje metraščio – LAK leidžiamų knygų ciklo, trečioji knyga, apimanti ir skaitytojui išsamiai pateikianti Lietuvos aeroklubo istoriją 1990-2010 metais, planuojama išleisti dar šiais metais.
Įgyvendinti šią idėją, riboja ir finansiniai ištekliai knygos leidybai. Todėl Lietuvos aeroklubas, siekdamas užbaigti šį gražų ir prasmingą darbą kreipiasi į visus su prašymu padėti išplatinti jau išleistas I-osios ir II-osios knygos atsargas.
Sutikite, kad gražu turėti visą Lietuvos aviacijos sporto istorijos metraščio knygų komplektą savo asmeninėje bibliotekoje!

Viktoras Ašmenskas gimė 1912 m. vasario 19 d. Viliūšių kaime (dabar - Šakių rajonas). Jis, 1930 m. tapęs Lietuvos aeroklubo nariu, dalyvavo Nidos sklandymo mokyklos įkūrime, įgijo sklandytojo, civilinio lakūno, parašiutininko kvalifikaciją. Pokario metais, grįžęs iš tremties, aktyviai rūpinosi aviacijos sporto plėtra. 1965 – 1968 m. buvo renkamas Visuomeninės Lietuvos aviacijos sporto federacijos (LASF) Parašiutų sporto komiteto, o 1968-1970 m. Aukštojo pilotažo komiteto pirmininku. 1977-1990 m. dirbo LASF atsakingu sekretoriumi, o 1989 m., atkūrus nacionalinį Lietuvos aeroklubą, tapo jo generaliniu sekretoriumi. Svarus V. Ašmensko indėlis, kad Vilniaus mieste veikia Vilniaus Dariaus ir Girėno ir Vilniaus aeroklubai, įsikūrė skraidyklių, karšto oro balionų ir kitų aviacijos sporto šakų klubai.
Sovietam okupavus Lietuvą, V. Ašmenskas įsijungė į pasipriešinimo dalyvių gretas. Buvo 1941 m. birželio 22-28 d. tautos sukilimo dalyviu, 1941 m. birželio 22-28 d. sukilėlių sąjungos tarybos nariu. Lietuvos forumo Trakų apskrities štabo (1942-1944), Lietuvos tautinės tarybos (1946) narys. Buvo suimtas, teistas ir įkalintas.
Nuo 1932 m. publikavo straipsnius periodinėje spaudoje „Lietuvos sparnai“, „Sparnai“. Parengė ir leido monografijas „Generolas Vėtra“ (1998 m.), „KGB spąstuose“ (2006), „Lietuvos aeroklubas 1927-1940 m.“ (2007) ir „Didžiosios tautos aukos“ (2009).
Už vaisingą veiklą apdovanotas Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) Paul Tissandier diplomu (1992), Dariaus ir Girėno medaliu (1993), FAI medaliu „En Temoignage de Gratitude“ (1994), LDK Gedimino ordino I laipsnio medaliu (1996), Karinių oro pajėgų „Plieno sparnų“ garbės ženklu (2002), Kūno kultūros ir sporto departamento aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui (2002), Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2003).

Minime, konstruktoriaus Balio Karvelio 100-ąsias gimimo metines. B.Karvelis gimė 1911 metų sausio 23 dieną Anykščių rajone, Žaliosios kaime. Nuo mažumės domėjosi technika, o 1931 išvyko laimės ieškoti į Kauną.
Sklandyti pradėjo 1934 m. Nidos sklandymo mokykloje, 1935 metais pasiekė „C“ sklandytojo kvalifikaciją, 1936 metais baigęs skraidymo kursus lėktuvu, tapo civilinės aviacijos lakūnu.
Iki Antrojo pasaulinio karo konstruktorius sukonstravo du aukštos klasės sklandytuvus BK-1 ir BK-2. Poto sekė ilgi sunkūs karo metai, tremtis. Grįžęs į Lietuvą B.Karvelis aviacijos neužmiršo - ėmėsi sklandytuvų projektavimo, statybos. Pastatė keletą aukštos kokybės sklandytuvų, vienas jų BK-6 "Neringa" buvo gaminamas serijiniu būdu. Konstruktorius padėjo kertinį akmenį stikloplastinių sklandytuvų statybai Lietuvoje. Jo sklandytuvas BK-7 "Lietuva" tapo prototipu Lietuvoje statytiems rekordiniams sklandytuvams , bei nubrėžė kryptį, kurios dėka net ir šiandien lietuviški sklandytuvai yra vieni geriausių pasaulyje. Balys Karvelis mirė 1996 rugsėjo 7 d.
Plačiau apie konstruktorių Balį Karvelį skaitykite ČIA, o svetainės fotoalbume rasite daug įdomių fotografijų.

Šiandien, 2010 m. rugsėjo 9 d., minime Lietuvos sklandytuvų konstruktoriaus Antano Paknio 100-ąsias gimimo metines.
Antanas Paknys - vienas iš tų keletos Lietuvos sklandymo pionierių, stačiusių pirmąjį sklandytuvą T-1, įveikusių Pažaislio smėlynus, užkariavusių Nidos aukštumas. Dirbo instruktoriumi Nidos, vėliau Aukštagirio sklandymo mokyklose, skraidė sportiniais LAK lėktuvais. Iki II Pasaulinio karo pastatė keletą konstrukcijų, antrąkart į aviaciją sugrįžo po keletos dešimtmečių: Prienų ESAG drauge su Baliu Karveliu aktyviai darbavosi prie BK-7 „Lietuva“ statybos, bei kitų sklandytuvų. Mirė 1982 m. sausio 21 d., palaidotas Kaune.